Jenos planas

Jenos planas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Jenos universiteto profesoriaus P. Peterseno 1918 m. pagal naujosios mokyklos idėjas sukurta mokymo ir auklėjimo sistema, bandyta to universiteto mokykloje iki 1950 m. Sistemos pagrindą sudarė, anot autoriaus, mokyklinė bendruomenė (vaikai, jų tėvai, mokytojai – tarsi vieninga šeima), kurios tikslas „ugdyti charakterį“ – savarankišką žmogų. Bendruomenė susideda ne iš klasių, bet iš pirminių įvairaus amžiaus ir išsilavinimo grupių, o šios – iš „stalo grupių“, prie kurių sėdi mokiniai, laisvai pasirinkę suolo draugą. Mokymasis vyksta individualiai, draugai vienas kitam padeda. Mokykloje rengiama daug švenčių, žaidimų. Tai individualaus mokymo sistema. Mokytojų uždavinys – individualizuoti mokymą pagal vaikų gabumus ir charakterį. Tik vyresnėse grupėse mokoma atskirų dalykų (4–6 mokymo metais). Ši mokymo sistema iki Antrojo pasaulinio karo išpopuliarėjo Vokietijoje, bet buvo kritikuojama dėl to, kad per mažai dėmesio skiriama mokymui, mokymo turiniui (didaktikai), kad „mokyklinė bendruomenė“ atitrūkusi nuo visuomenės uždavinių. Buvo aiškinama, kad negalima viso mokyklos darbo subordinuoti siauram tikslui – charakterio ugdymui ir t. t. Šis planas sumenkino sistemingą mokymą. Dėl mokymosi kontrolės nebuvimo, ribotų mokymo kursų mokinių žinios būdavo silpnos ir formalios. Lietuvos Respublikoje mokyklinę bendruomenę tyrinėjo A. Šerkšnas, 1939 m. išleidęs knygą „Mokyklinė bendruomenė“. atitikmenys: angl. Jena plan vok. Jena-Plan rus. Иена-план